Naujienos

2010-04-01 PROJEKTO „VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS RENOVAVIMAS IR PLĖTRA KAUNO RAJONE (KARMĖLAVOJE IR RAMUČIUOSE, NEVERONYSE, RAUDONDVARYJE, VILKIJOJE, ŠLIENAVOJE)“ (NR. VP3-3.1-AM-01-V-02-025) ĮGYVENDINIMAS

Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos, taip pat ir pasaulio šalių, kurių gyventojai savo reikmėms vartoja tik požeminį vandenį. Gėlas požeminis vanduo išgaunamas daugiau kaip iš 20 vandeningųjų sluoksnių. Vandens apsauga yra prioritetinė aplinkosaugos sritis Lietuvoje jau daugelį metų. Nuo vandens kokybės priklauso žmogaus sveikata, sanitarinės-higieninės gyvenimo sąlygos, pramonės ir verslo įmonių produkcijos kokybė, savikaina, technologinių procesų veiksmingumas. Šio sektoriaus svarba yra apibrėžta aplinkosaugos programomis, kurios buvo paruoštos per paskutinius dešimt metų. Šiuo metų ES aplinkosaugos įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių prioritetų. Mūsų šalyje geriamojo vandens kokybę nustato Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Tai visiems geriamojo vandens tiekėjams privalomas dokumentas, nustatantis vandens skirto gerti, gaminti maistą, naudoti namų ūkio reikmėms kokybės reikalavimus.
 
Požeminiai vandenys Lietuvos teritorijoje pasiskirstę netolygiai. Daugiausia jų aptinkama didžiųjų upių slėniuose. Lietuvos požeminio vandens ištekliai, kurie gali būti imami vandentiekiams, apytiksliai vertinami 3,2 mln. m³/parą. Visų miestų aprūpinimui paimama apie 2,0 mln. m³/parą požeminio vandens. Viešajam vandens tiekimui yra naudojamas pakankamai gerai apsaugotas, gilesnių spūdinių sluoksnių vanduo. Tokio vandens kokybė dažniausiai gera, tačiau individualūs vandens vartotojai Lietuvoje paprastai naudoja arčiausiai žemės paviršiaus esantį, menkai apsaugotą nuo paviršinės taršos, gruntinį vandenį, kuris yra išgaunamas šachtiniais šuliniais. Jo cheminė sudėtis labai įvairi, nes jis yra labiausiai pažeidžiamas ūkinės žmogaus veiklos, todėl jo stebėjimams yra skiriamas didžiausias dėmesys. Pagrindiniai gruntinio vandens teršimo šaltiniai: vertikali teršalų infiltracija nuo žemės paviršiaus (žmogaus buitinė tarša, užterštos pramonės teritorijos) ir nutekėjimai iš požeminių komunikacijų. Teršalai, patekę į požemį, sukelia nepageidaujamus procesus, turinčius įtakos geriamo vandens kokybei. Tačiau ir švarus geriamas vanduo ne visada vartotojus pasiekia geros kokybės. Tam įtakos turi pasenę vandens valymo įrenginiai arba jų nebuvimas, taip pat susidėvėję magistraliniai bei skirstomieji vamzdynai. Kiekvienais metais dėl susidėvėjusių, dažnai trūkinėjančių vamzdynų, įvairių įrenginių avarijų patiriama apie 309 tūkst. m3 vandens nuostolių per metus.
 
Kauno apylinkėse gruntinis vandeningasis sluoksnis yra maždaug 30 m gylyje ant pirmojo mažai laidaus moreninio priemolio sluoksnio. Gėlo požeminio vandens zonos bendras storis siekia iki 250 m. Pastaroji čia susiformavo vykstant infiltracinei mitybai atmosferos krituliais ir gėlo vandens pertekėjimui iš aukščiau slūgsančių vandeningųjų sluoksnių. Požeminio vandens kokybę Kauno rajone dažniausiai lemia gamtiniai faktoriai. Požeminio vandens monitoringo rezultatai rodo, kad žmogaus veiklos sąlygota tarša pasireiškia artimiausioje gamybos objektų aplinkoje. Įvertinus Kauno rajono vandens tiekėjų 2006 m. atliktus vandens kokybės tyrimų rezultatus ir palyginus juos su higienos normos reikalavimais, paaiškėjo, kad daugiau nei 68 proc. vandenviečių neatitinka higienos normų reikalavimų. Iš 53 vandenviečių, kurias eksploatuoja UAB „Giraitės vandenys“ net 32 yra viršijama bendrosios geležies, 27 – mangano, 25 – amonio leistinos normos. Taigi, galime teigti, kad dalis Kauno rajone išgaunamo vandens yra nepatenkinamos kokybės. Nors didesnėse vandenvietėse yra eksploatuojama 18 geriamojo vandens kokybės gerinimo stočių, kur po valymo geriamas vanduo jau atitinka kokybės reikalavimus, tačiau mažesnėse gyvenvietėse dar reikia įrengti 27.  Be to, nemaža dalis gyventojų apskritai neturi galimybės pasijungti prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų tinklų. 2008 metais Kauno rajone prie centralizuoto vandentiekio buvo prisijungę maždaug apie 62 proc. gyventojų, o prie centralizuotų nuotekų tinklo prisijungę tik 42 proc. Vieni iš svarbiausių Nacionalinės darnaus vystymosi strategijos (patvirtintos LR vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160) uždavinių yra išplėsti geriamojo vandens viešojo tiekimo ir nuotekų šalinimo viešuosius tinklus, kad jie apimtų ne mažiau kaip 95 proc. visų gyventojų. Kauno rajone geriausiai yra išvystytos gyvenamosios teritorijos turinčios daugiau nei 2000 tūkst. gyventojų, čia centralizuotą vandentiekį turi apie 82 proc. gyventojų, o prie centralizuotos nuotekų sistemos yra prisijungę apie 56 proc., gyventojų. Prasčiausia situacija yra kaimuose, kuriuose gyvena 50-200 gyventojų, čia centralizuotą vandentiekį iš 93 kaimų turi tik 18 (t.y. tik 18 kaimai turi galimybę išplėsti vandentiekio tinklų sistemą, o likę 75 kaimai tokios galimybės neturi). Panaši situacija yra ir su centralizuota nuotekų sistema, prie šios sistemos yra prisijungę apie 3 proc. kaimų. Truputi geresnė situacija yra kaimuose kur gyvena 200-500 gyventojų, čia centralizuotą vandentiekį turi 58 proc. kaimų.
 
Didžiausia Kauno rajono paviršinių vandenų problema – tarša nevalytomis ir nepilnai išvalytomis nuotekomis. Nuotekų sistema Kauno rajone sudaryta iš slėginių ir savitakinių nuotekų tinklų, kuriais nuotekos suteka į nuotekų valyklas. Kai kurios nuotekų siurblinės jau naudojamos daugiau nei 20 metų, taigi jos gerokai pasenusios. Vandenį tiekiančios ir nuotekas tvarkančios įmonės taip pat negali pasigirti modernia, efektyvia ir visus ES standartus atitinkančia įranga. Statistikos departamento duomenimis išleistų nuotekų kiekis Kauno rajone 2008 metais buvo apie 768 tūkst. m3 per metus. Išvalytos nuotekos išleidžiamos į upelius, kanalus ir kitus vandens telkinius. Nerimą kelia išleistų nepakankamai išvalytų nuotekų kiekis. Nors pastaraisiais metais jis yra sumažėjęs, tačiau sudaro apie 2 proc. nuo bendro išleistų nuotekų kiekio.
 
Dabartiniame Lietuvos raidos etape itin svarbu laiku įgyvendinti efektyvias aplinkos apsaugos priemones ir mažinti neigiamą energijos ir gamtos išteklių naudojimo bei ūkinės veiklos poveikį aplinkai, nes susikaupusių aplinkos problemų sprendimas kainuoja daug brangiau nei jų prevencija ir anksčiau ar vėliau pradeda stabdyti patį ekonomikos augimą. Siekiant užtikrinti geresnę aplinkos kokybę ir darnų vystymąsi, į vandentiekio bei nuotekų tinklų renovavimą ir plėtrą investuojamos Sanglaudos fondo lėšos pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.1-AM-01-V priemonę „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“. Priemonės tikslas – modernizuoti ir išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą aglomeracijose pagal nustatytus paslaugų kokybės, aplinkosaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus. Projektams finansuoti iš Sanglaudos fondo numatyta iki 1778,52 mln. lt., iš Lietuvos Res­publikos valsty­bės biudžeto – iki 209,24 mln. lt., kitų juridinių ir (arba) fizinių asmenų lėšų – ne mažiau kaip 104,61 mln.lt.
 
Šiuo metu Kauno rajone pagal šią priemonę įgyvendinamas projektas „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kauno rajone (Karmėlavoje ir Ramučiuose, Neveronyse, Raudondvaryje, Vilkijoje, Šlienavoje)“ (Projekto kodas Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-025) (toliau – Projektas). Projekto tikslas – užtikrinti gyventojams kokybišką geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą, modernizuojant ir išplečiant vandenstiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą. Projektą įgyvendina UAB „Giraitės vandenys“ – viena iš pagrindinių Kauno rajono teritoriją aptarnaujančių vandens tiekimo įmonių, kuri atlieka ir nuotekų tvarkymą, prižiūri vandenvietes, valymo įrenginius. Jungtinės veiklos sutarties pagrindu prie projekto įgyvendinimo prisideda partneris – Kauno rajono savivaldybės administracija. Ji savo partneryste prisideda prie tinkamų ir netinkamų išlaidų finansavimo 3910629,46 lt., padeda organizuoti viešuosius pirkimus.
 
2009 m. gruodžio 14 d. buvo pasirašyta Projekto finansavimo ir administravimo sutartis tarp LR Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros (Įgyvendinančioji institucija) ir UAB „Giraitės vandenys“ (Projekto vykdytojas). Projekto įgyvendinimui pagal sutartį numatyta 36.849.370,54 Lt paramos. Projektas prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 832 patvirtintos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategijos įgyvendinimo. Pagal šią strategiją viešai tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas iki 2015 m. turėtų siekti 95 proc. visų LR gyventojų, o surenkamų nuotekų išvalymo iki nustatytųjų normų siektina reikšmė - 100 proc. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą savivaldybėms bei miesto vandentvarkos įmonėms priskirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimo funkcijos. Kadangi Kauno rajono Karmėlavos, Ramučių, Neveronių, Raudondvario, Vilkijos ir Šlienavos gyvenviečių teritorija yra gana tankiai apgyvendinta sanitariniu, ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriais centralizuotas vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas yra geriausias būdas spręsti aplinkosaugines problemas, gerinti geriamojo vandens kokybę.
 
Siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinti teisės aktų reikalavimai vandentiekio ir nuotekų sistemoms, projekte numatoma išplėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą Kauno rajone. Karmėlavoje ir Ramučiuose planuojama pastatyti 5 nuotekų siurblines, išplėsti vandentiekio tinklą 18,273 km, nuotekų tinką 18,289 km. Šiuo metu Karmėlavoje ir Ramučiuose prie centralizuoto vandentiekio yra prisijungę atitinkamai apie 72 ir 54 proc. gyventojų, o prie centralizuotų nuotekų sistemos prisijungę atitinkamai apie 46 ir 6 proc. gyventojų. Prie naujų vandentiekio ir nuotekų tinklų bus pajungta atitinkamai apie 151 ir 953 gyventojai. Kauno rajono gyvenvietėje Neveronyse numatoma išplėsti vandentiekio ir nuotekų tinklus atitinkamai 7,516 ir 7,493 km, pasatyti 1 nuotekų siurblinę. Šiuo metu prie centralizuoto vandentiekio sistemos prisijungę 63 proc. gyventojų. Neveronyse taip pat numatoma rekonstruoti 1 nuotekų valyklą. Bus rekonstruoti ir išplėsti susidėvėję aerotankai (biologinius reaktorius), įdiegtas dumblo apdorojimas, mechaninio valymo grandis, įdiegtas azoto ir fosforo šalinimas, atlikti kiti rekonstrukcijos darbai. Padidinus nuotekų vartotojų skaičių, esami nuotekų valymo įrenginiai, kurių pajėgumas 400 m3/parą, nepajėgs išvalyti nuotekų, todėl valymo įrenginių pajėgumus numatoma išplėsti iki 1000 m3/parą. Į Neveronių valymo įrenginius nuotekų šiuo metu išleidžia apie 2280 gyventojų, t.y. 59 proc. Įvykdžius nuotekų tinklo plėtrą papildomai bus priimta nuotekų iš apie 680 gyventojų. Projekte planuojama nutiesti 4,130 km vandentiekio ir 9,378 km nuotekų tinklų Raudondvaryje, pastatyti 3 nuotekų siurblines, naują vandentiekio tinklą sužiedinti su senu. Prie vandentiekio ir nuotekų tinklų bus pajungta apie 1115 gyventojų, šiuo metu prie centralizuotų tinklų yra prisijungę atitinkamai 87 ir 48 proc. Raudondvario gyventojų. Kadangi Vilkijoje prie centralizuoto vandentiekio yra prisijungę 95 proc. gyventojų, o prie centralizuotų nuotekų tinklų prisijungę tik 39 proc. gyventojų, numatoma išplėsti tik nuotekų tinklą (4,640 km), pastatyti 1 siurblinę, prijungiant apie 265 gyventojus, kurie jau naudojasi vandentiekio paslaugomis. Ramučiuose numatoma išplėsti vandentiekio ir nuotekų tinklus atitinkamai 1,353 km ir 2,853 km. Prie šių tinklų turės galimybę prisijungti apie 151 gyventojas. Šiuo metu jau pradėta vykdyti veikla „Nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Kauno rajone (Šlienavoje)“. 2010 m. vasario mėn. UAB „Giraitės vandenys“ pasirašė rangos darbų sutartį su UAB „Mantista“. Šlienavoje planuojama nutiesti 1,250 km nuotekų tinklą, sudarant galimybę prisijungti apie 149 naujiems vartotojams prie nuotekų tinklų. Darbus planuojama pabaigti 2011 metų lapkritį.
 
Įgyvendinus projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimas ir plėtra Kauno rajone (Karmėlavoje ir Ramučiuose, Neveronyse, Raudondvaryje, Vilkijoje, Šlienavoje)“ tiesioginę naudą pajus 3043 Kauno rajono gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo, vandentiekio tinklų, ir bus užtikrintas ilgalaikis, technine ir ekonomine prasme vartotojams prieinamas socialiai būtinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas. Ženkliai pagerės tiekiamo vandens kokybė, sumažės paviršinių ir požeminių vandenų tarša, pagerės aplinkos būklė, bus užtikrintas nepertraukiamas centralizuoto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų funkcionavimas.

Susisiekite su mumis

Faktai apie mus

Vartotojai (ir abonentai) 13200
Gręžinių gylis metrais 30-250
Jau dirbame metų 26
Darbuotojai 95
Padaliniai 4

Sertifikatai

   

Avarinė

Lauko vandentiekio ir nuotekų tinklų avarijų registravimas:
Darbo laikas: 0-24 h
Telefonas: (8 37) 549 836